Naujausiu savo projektu Mykolas Bilous, kaip ir įprastai, sudaro galimybę pajausti unikalią vizualinę patirtį. Pavadinimas slepia subtilią ironiją, jog kūrybinė autoriaus vizija visiškai nėra eklektiška. Menininkas turi tik jam būdingą atpažįstamą holistinį stilių.

 

Būdamas patyręs koloristas, savo darbuose Bilous harmoningai jungia ir derina spalvas, kartu apjungdamas ir personažus savo išrastu baziniu spalvos tonu. Šis spalvos tonas gimsta maišant tris pradines spalvas - geltoną, raudoną ir mėlyną, tai yra vienas iš charakteringiausių ir išsiskiriančių jo kūrybos bruožų. Dėka šio neįprasto maišymo, jis drobėje sukuria užburiančiai virpančią atmosferą, panardindamas paveikslo herojus į struktūrą, panašią į kinematografijos sapną. Veiksmo netikrumą išryškina juodos spalvos trūkumas pagrindinėje kompozicijoje; visiškai juoda spalva yra naudojama tik << Polistilizmo >> autoriaus, kaip oro, atmosferos spalva. Tuo pat metu, drobės yra pripildomos natūralumo, tarsi suteikiant joms kvėpavimą. Paveikslų personažai, atrodo, turėtų būti pristatyti mise-en scenoje šviesiai apšviestame filmų rinkinyje, vaidinant pagrindinius vaidmenis savo gyvenimo dramose. Savo unikalia maniera, tepant dažus ant drobės, Mykolas Bilous sukuria portretus, pripildytus tikrų jausmų ir aštraus antagonizmo, o subtilūs emocijų niuansai tarp paveikslų veikėjų išreiškiami padedant spalvų  harmonijai.

 

Menininkas vengia figūratyvumo diktatūros, perteikdamas nuotaiką spalvomis, kurios dažnai padengia visą paveikslų plotą, išreikšdamas gilią asmeninę patirtį spalvų žaismu, kurios, vis dėlto, sukelia  įsimintinų sielos veiksmų su ryškiais charakteriais ir neabejotinai suprantamu santykių tvirtumu. Nepatyrusiam žvilgsniui jo darbai tik iš pradžių yra panašūs į plakatus: ilgas Bilous paveikslų apmąstymas dėmesingam žiūrovui atveria trijų dimensijų erdvę, leidžia sugrįžti į slaptus prisiminimus, kurie lieka atminty amžinai. Kaip postmedijos menininkas, Bilous kuria nepakartojamus retro tekstūros portretus, charakterizuotus bruožų ir stiliaus vientisumo, kas jau yra retenybė moderniame fragmentiško mąstymo pasaulyje.